Kultūros paveldo skaitmeninimo tikslas – perkelti į skaitmeninę formą unikalius ir vertingus kultūros paveldo objektus. Šalies atminties institucijos kaupia ir saugo vertingą kultūros paveldą, kuris yra svarbus Lietuvos tapatumo ir kultūros savitumo išsaugojimui, mokslo, švietimo ir meno plėtojimui, visuomenės kūrybiškumo ir sanglaudos didinimui. Skaitmeninimas leidžia atverti visuomenei saugomas kultūros vertybes, sudaro galimybes naudotis jomis nuotoline prieiga.

Kultūros paveldo skaitmeninimo statistikos sistema (toliau – skaitmeninimo statistikos sistema) yra skirta sistemingai stebėti suskaitmenintų ir skaitmeninių kultūros paveldo išteklių būklę ir kaitą, ją analizuoti, vertinti vykdomų priemonių poveikį kultūros paveldo skaitmeninimo politikos strateginių tikslų pasiekimui ir kokybinių pokyčių inicijavimui.

2019 m. modernizuojant sistemą, sukurta statistinių duomenų palyginimo funkcija suteikia dar geresnes galimybes analizuoti šioje sistemoje esančius duomenis (žr. teksto apačioje „Ataskaitų filtras“). Pasirinkus norimus laukus, sistema sugeneruoja palyginamąją statistinių duomenų ataskaitą. Iki 2020 m. popierines ataskaitas Kultūros ministerijai teikdavo tik skaitmeninimo kompetencijų centrai, o nuo 2020 m. šioje sistemoje duomenis kasmet interaktyviu būdu (angl. online) individualiai teikia Lietuvos bibliotekos, muziejai, archyvai ir sektoriniai skaitmeninimo kompetencijos centrai. 

Dokumentai:
- Kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. ĮV-702 (nauja redakcija 2019-12-21).  
- Kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos statistikos ataskaitos forma.

Bendrosios ataskaitos: 2019 m. rezultatai, 2020 m. rezultatai, 2021 m. rezultatai.

Kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos organizacinę sistemą sudaro:
1. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija; 
2. nacionaliniai kultūros paveldo skaitmeninimo kompetencijų centrai:
2.1. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (bibliotekų sritis);
2.2. Lietuvos dailės muziejus (muziejų sritis);
2.3. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (archyvų sritis);
2.4. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (audiovizualinio paveldo kaupimo, saugojimo ir sklaidos sritis);
3. regioniniai kultūros paveldo skaitmeninimo kompetencijų centrai:
3.1. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus (muziejų sritis);
3.2. apskričių viešosios bibliotekos (viešųjų bibliotekų sritis);
4. sektoriniai kultūros paveldo skaitmeninio kompetencijų centrai:
4.1. Vilniaus universiteto biblioteka (akademinių bibliotekų sektorius);
4.2. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (Lietuvos mokslo tyrimo centrų ir lituanistinių institutų sektorius);
4.3. viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (audiovizualinio paveldo kaupimo, išsaugojimo ir sklaidos sektorius);

Skaitmeninimo statistikos sistemą kuruoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupė ([email protected]).